Samstag, 4. Oktober 2008

užkirskime kelią infekcijoms

Kai virusai mus užpuola, pasidaro aišku kokiame stovyje yra
mūsų imunitetas. Kad organizmas galėtu kovoti su ligų sukėlėjais,
reikia stiprinti mūsų gynybines jėgas.



Dauguma virusų naudoja labai paprastą, bet veiksmingą taktiką.
Jie naudojasi mūsų burna, kaip durimis, ir įsitaiso netoliese
esančiose viršutinių kvepavimo takų gleivinėse. Ypač
lengvas darbas joms yra įsitaisyti išdžiuvusiose, blogai
aprūpintose gleivinėse, kurias įsitaisome žiema kvėpuodami sausu šaltu oru lauke ir šiltu sausu oru namie.
Todėl pirmiausiai patartina nešildyti gyvenamųjų patalpų daugiau nei iki 22°C, miegamojo ne daugiau kaip iki 18°C. Mažyliams galima patalpą labiau pašildyti jei vystome ar maudome. Labai svarbu, kad oro drėgmė būtu patalpose ne mažesnė nei 50 procentų. Rūkymas , ypač pasyvus, padidina peršalimų galimybę, bei galimybę įsitaisyti astma.
Pasikvieskite kovai su virusais šalti ir drėgmę. Judėjimas ir grynas oras pagyvina kraujo apytaka ir tuo pačiu atsiranda daugiau gynybinių jėgų gleivinėse. Taigi, eikime laukan kuo dažniau!
Kovai su šiais priešais labai gerą metodą išrado Sebastianas Kneippas. Šis metodas susideda iš vandens temperatūrą kaitaliojančių maudynių, nesvarbu ar visam kūnui, ar tik pėdoms, ir šalto vandens perpylimais. Pagrindinė taisyklė yra pabaigti maudynes su šaltu vandeniu. Vaikams jas galima taip pat naudoti, tačiau kuo mažesnis vaikas, tuo atsargiau reikia ir elgtis, nes jie daug jautriau reaguoja į temperatūros kaitą, nei dideli. Sauna yra taip pat labai efektyvus imuniteto tvirtinimo metodas. Šalto ir karšto oro kaitaliojimai taip pat gerina kraujo apytaka, kūno šilumos reguliavimo mechanizmą, ir stiprina imuniteta. Ypač atvesus orui tai yra labai svarbu, nes kaip tik tada kvėpavimo takų gleivinėse yra bloga kraujo cirkuliacija.
Mūsų imunitetui galima pagelbėti ir augalinėmis priemonėmis. Kartais tereikia tik mažyčio postūmio, kad imuniteto sistema pradetu dirbti. Labai populiarios vaistinės priemonės tokiu atveju yra su echinacea bei kitų augalų ištraukomis. Vaistineje jums pasiūlys ir homeopatinių priemonių. Šios ištraukos iš įvairiausių augalų, atitinkamai dozuotos, koncentruotos ar atskiestos pavyzdžiui aktyvuoja specialias kūno lasteles, kurios pradeda kovą su bakterijomis ar virusais. Jas naudoti patartina ne tik apsireiškus ligai, bet ir profilaktiškai. Tačiau pakilus temperatūrai, kuri rodo, kad imunitetas kovoja, nebegalima naudoti šių priemonių, nes organizmus kovoja ir taip.
Įvairiausi vitaminai bei mineralai turi taip pat labai svarbią reikšmę imuniteto sistemos darbe. Ypač svarbūs yra taip vadinami antioksidantai: vitaminas C, E, betakarotinas bei selenas, kurie apsaugo lasteles nuo agresyvių deguonies susijungimų. Todėl jų organizme negali trūkti.
Cinko trūkumas padidina infekcijų galimybę. Jo yra daug mėsoje bei žuvyje. Vitaminas A yra taip pat labai svarbus. Ypač daug jo yra sunaudojama karščiuojant, todėl patartina pasirūpinti jo atsargomis valgant daug morkų, spinatų bei žaliųjų kopustų.
Kaip besistengtumėt, vaikų infekcijų neišvengsite. Iki 12 infekcijų per metus yra laikoma normaliu reiškiniu. Vaikų imunitetas turi pirmiausia susipažinti su įvariausiomis bakterijomis bei virusais ir ieškoti būdų kovoti su jais gaminant antikūnius. Tėvai gali tik pabandyti palengvinti ar patrumpinti ligos eiga. Galima pasirūpinti tinkamu gleivinėms klimatu inhaliuojant, ar pastatant kambaryje dubenį su karštu vandeniu. Nosį galima skalauti su druskos tirpalu.
Temperatūra nėra liga. Ji rodo, kad mūsų imunitetas dirba ir skatina antikūnių gamybą. Šio proceso geriau nestabdyti, jei nėra karščio spazmų pavojaus. Nuo temperatūros galima naudoti paracetamoli arba apvynioti blauzdas šaltu šlapiu rankšluosčiu, kuris gali būti tik keliais laipsniais šaltesnis, nei kūno temperatūra. Greitas temperatūros pakilimas virš 39 laipsnių, bloga savijauta, galūnių skausmai bei persišaldymo simptomai rodo, kad yra virusinis-gripinis susirgimas. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Sloga yra dažniausias persišaldymo simptomas. Nosies gleivinės užsikrečia virusine infekcija, pradeda tinti ir gaminti begales gleivių. Ypač naujagimiams sloga yra labai nemaloni liga, nes iki trijų menesių jie dar nelabai moka kvėpuoti per burna. Galima pamėginti gleives nutraukti, lašinti lašiuku su druskos tirpalu arba pasiteirauti vaistinėje kas yra efektyviausia pagal amžių ir ligos požymius.
Gerklės uždegimas yra sekantis dažnas persišaldymo požymis. Labai svarbu jau nuo pat pradžių daug gerti, kad gleivinės neišdžiūtų. Gerklę galima skalauti su ramunėlių bei šalavijo arbatomis bei čiulpti saldainiukus nuo persišaldymo, kurie neleis gerklei išdžiūti.
Kosulys pralaisvina kvėpavimo takus, tačiau sausas kosulys neleidžia miegoti. Čia gali padėti kosulį malšinančios priemonės. Kai sausas kosulys pereina į taip vadinamą produktyvųjį kosulį, padeda priemonės, kurios gleivinės atskiedžia, kad būtu lengviau iškosima. Gleivinės išsikosti geriau ir daug begeriant. Nebūtina griebtis cheminių priemonių, kai padeda ir žolių arbatos bei antpilai. Ypač gerai veikia čiobrelis, anyžius, eukaliptas bei kiti visame pasaulyje augantys medicininiai augalai.

Keine Kommentare: